2009 balandžio 23 diena, „Rūpi“ kalendoriuje apibraukta ryškiai raudona spalva, neleido pamiršti ketvirtadienio planų: 10 val. ISM vadybos ir ekonomikos universitete „Įmonių socialinės atsakomybės konferencija „GREEN INC.“ Šiandien verslą kuriame atsakingai“.

 
Smalsumą žadinusios viena už kita įdomesnės penkių pranešimų temos, konferencijos metu kūrė skirtingas emocijas – stebino, nuvylė bei kėlė ovacijas.

 
Keletas įdomesnių minčių iš pranešimų

 
Pranešimas „ĮSA koncepcija ir pavyzdžiai“ (Lyra Jakulevičienė, „UNDP“)

Įmonių socialinė atsakomybė yra vertinama kaip kitoks požiūris į verslą, kuris padeda prisitaikyti prie kintančių aplinkos salygų ir optimizuoti savo ilgalaikę veiklą. Viena iš besikeičiančių aplinkos salygų – išteklių ribotumas. Finansų sektoriui pritrūko pinigų – pasaulį ištiko krizė. Įdomu, kas įvyktų, jeigu pritrūktume žaliavų. ĮSA tikslas – bandymas balansuoti tarp turimų išteklių ir laiko, kuriam jų prireiks.

 

 
Verslo evoliucijos etapai:

ĮSA darbuotojo pareigybė verslo vienete yra laikina – ji reikalinga tik sistemos sukūrimui ir  integravimui. Vėliau šiuo klausimu turi rūpintis ne vienas atsakingas asmuo, bet visa organizacija savo padaliniuose.

 

 

Atlikus apklausą, ar įmonių socialinė atsakomybė padeda kurti įvaizdį, daugiau negu pusė organizacijų atsakė – ne. Ar ĮSA naudinga verslui? – Deja, ji nepadeda verslui uždirbti daugiau pinigų. Kodėl tuomet įmonės vis tiek taiko ĮSA? – Tai madinga, naudinga  organizacijos įvaizdžiui. Tik nedaugelis mano, jog taikyti socialinę atsakomybę versle yra tiesiog brandu.

 

 

 

ĮSA diegimui būtina sąlyga – aukščiausiojo vadovo dalyvavimas ĮSA strategijos kūrime ir jo visapusiškas palaikymas. Tik organizacijos vadovo iniciatyvumas gali duoti ilgalaikių rezultatų.

 

ĮSA neturi įmonei daug kainuoti. Jeigu taip nutinka – einama neteisingu keliu. Pasirinktas lengviausias būdas – brangaus produkto įsigijimas, o ne ieškojimas ĮSA procesų pritaikymo būdų savo veikloje minimaliais kaštais.

 

 

Savanaudiškumo galima siekti per įmonių socialinę atsakomybę – tiesiog darant naudą kitiems.  ĮSA komunikacija bendruomenėje neša nauda ir vartotojui, ir verslui. Vartotojas, būdamas konkrečios interesų grupės nariu, jaučia socialinės atsakomybės poveikį – gaudamas papildomą vertę (organizacijos moka mokesčius, rūpinasi aplinka). Iškyla klausimas: socialinė atsakomybė turi būti vykdoma tyliai, ar naudojant tuos pačius rinkodaros metodus, apie tai viešai kalbant, komunikuojant ir siekiant bendros naudos.

 

Išvada: savanaudiškumo ir nesavanaudiškumo santykiai formuojasi per ĮSA komunikaciją.

 

 

Ekologija neturėtų organizacijai ir jo paslaugų vartotojui kainuoti brangiau. Įtikinti vartotoją – kiek produktas brangesnis, tiek geresnis – labai sudėtinga. Žmonės pirmiausiai teikia prioritetą praktiškumui.

 

„IKI“ prekybos tinklo savininkai, belgai ir prancūzai, pirmieji Lietuvoje pradėjo taikyti ekologiškas priemones. Tuo tarpu lietuvių įmonėms dar trūksta sąmoningumo apie ekologijos svarbą ir būtinumą.

 

 

Įmonių socialinės atsakomybės ataskaita rengiama apie vykdomą ir planuojamą socialinę bei aplinkosaugos veiklą, įvertinant jau pasiektus rezultatus ir tokiu būdu informuojant savo partnerius, tiekėjus, investuotojus bei pilietinę visuomenę apie atsakingą verslo praktiką.

 

Svarbiausias ĮSA ataskaitos tikslas – sukurti organizacijos interesų grupių pasitikėjimą, viešai informuojant apie savo socialinės atsakomybės veiklos rezultatus. Vien tik kalbėti apie taikomą įmonių socialinę atsakomybę – neužtenka.

 

ĮSA konferencijos “GREEN INC.” išklausytų pranešimų nevertinsime – kiekvieno skonis skirtingas. Mums buvo įdomu paragauti visko po truputį ir pabandyti jums perteikti kiekvieną skonį. Pavyko?