Linkmenų gatvės pabaiga. Dar viena nepaprasta Vilniaus vieta. Iš tiesų keista, įdomi ir jauki. Apleista ir pamiršta, bet ne visų. Daug romantikos, tik labai liūdnos ir nešvarios. Galbūt jos kūrėjai mato kitaip. Per stiklą ir plastiką - rudą, bespalvį, žalią. Prisotintą subrandinto alkoholio tvaiko.

Permainomis laimingi bus ne visi. Kažkas pasiges drėgmės ir senatvės suvartoto, bet ištikimai mylimo fotelio. Dar vieno krėslo. Kažkas įsižeis dėl įsibrovimo į suręstą pašiūrę. Kažkas gedės atrastų vandens lobių. Kažkas įsius dėl pasisavintų svetimų daiktų. Kažkas supyks dėl sutrikdyto žiemos miego.

Visiems geras nebūsi.