Tarptautinės pagyvenusių žmonių dienos proga apsilankėme senelių namuose - tai antrasis mūsų pasimatymas su Antavilių pensionato gyventojais.
Šį kartą Vytės Nemunėlio pradinės mokyklos vaikučiai kaip niekada stengėsi - šoko ir dainavo, dovanojo rankų darbo gėles, linkėjo ir laimės, ir sveikatos, ir kantrybės, bet labiausiai įstrigę žodžiai buvo - nesusipykti. Įdomu, kai  iš vaiko lūpų, skamba tokie nuoširdūs ir svarūs žodžiai, kuomet  jie pasakyti tik jų pačių, niekieno nesugalvoti.

Apsilankymas buvo mielas ir šiltas. Viena pensionato gyventoja savo pačios kurtomis eilėmis atsidėkojo už mūsų viešnagę, sakydama, kad prieš atvykstant jai į Antavilius jai buvo baugu ir liūdna, tačiau būten ten ji surado naujus namus, ne tik nuostabios gamtos bet ir bendraminčių draugiją.

 

Išvykstant seneliai smalsiai klausė, kada apsilankysime vėl, o mūsų galvose jau sukasi mintys apie artėjančias Kalėdas.