|
|
||||||||||||||||||
|
Vaikystėje išmokstame daug naujų dalykų. Ne tik skaityti, rašyti, skaičiuoti, dainuoti, eilėraščius deklamuoti, dviračiu važiuoti, bet ir namų darbų neparuošti, mokytojai pameluoti ar draugą negražiai pravardžiuoti. Vaikystėje išmokstame paties svarbiausio dalyko – gerą atskirti nuo blogo.
Tuo tarpu šiukšlių metimas į bendruosius konteinerius, rytinis prausimasis po bėgančia vandens srove, 100 atspalvių flomasterių naudojimas dailės pamokoje bei kiti ekologijos sąvoką niekinantys poelgiai vaikų suvokiami kaip savaime suprantami.
Socialiai atsakingos visuomenės bičiuliai „Rūpi“ su ekologinio švietimo leidinio „Ozonas“ nariais, suorganizavę ekologijos pamokėlę Vytės Nemunėlio pradinėje mokykloje, suprato, jog iš tiesų antrokai apie ekologiją žino daugiau.
„Kam skirtas mėlynos spalvos šiukšlių konteineris,“ – klausia mokytojas. „Popieriui,“ – atsako pradinukas. „Išaugtus drabužius galime atiduoti mažesniems šeimos nariams. Bet jeigu turiu tik vyresnę seserį, kaip nešiosiu jos sukneles,“ – sunerimsta kitas mokinys. „Galbūt tau tiks sesutės megztinis,“ – paaiškina panelė iš „Ozono“.
Išmokyti ekologijos tiesų nepakanka. Daug svarbiau jas suvokti ir gyvai interpretuoti. Tik vienas klausimas – kada metas to mokytis?
Tai buvo pirmoji žalios spalvos pamokėlė vaikams. Bet ne paskutinė.
|
|||||||||||||||||
