1. Vietoje vienkartinių servėtėlių bei popierinių rankšluoščių, biure, kelionėse bei namie pasirink medžiaginius rankšluostėlius.

Medži­aginiai rankšlu­ostėliai yra draugiški aplinkai, žen­kliai taupo Jūsų pini­gus, gali būti nau­do­jami daugelį kartų, geriau sug­e­ria drėgmę bei nuvalo nešvarumus.

2. Dalinkis ūkio ir namų apyvokos daiktais. Slidės, keturvi­etė palap­inė ar retai nau­do­jamos kopėčios — kam pirkti viską?

Dalinkis ūkio ir namų apy­vokos daik­tais su kaimy­nais ar draugais. Juk tai ne tik taupo vietą tavo namu­ose, skatina ben­drauti, bet ir mažina vartojimą. Prieš pirk­damas — pagal­vok, ar negali pasiskolinti, o kai įsigi­jai — dalinkis!

3. Rūšiuokite atliekas: popierius, plastikas, stiklas, metalas metami atskirai, o organines atliekas galite panaudoti kompostui.

Prie namų daž­ni­au­siai gal­ime rasti trijų spalvų kon­teiner­ius, palengv­inančius mums rūši­av­imą: gel­tonas – skir­tas plas­tikui; žalias – stik­lui; mėly­nas – popieriui. Taip surūši­uota surinkta žali­ava paskirstoma ir atid­uo­dama perdirbti.

Atsisiųsti rūšiavimo ABC: 

4. Šiukšlių maišus namuose panaudokite daugiau nei vieną kartą. 

Plas­tikas suyra maži­au­siai tik per 500 metų – nesurūši­uo­tas ir neperdirb­tas vienas plas­tiki­nis maišelis lieka dau­giau nei dešimčiai kartų po mūsų.

5. Atpraskite naudoti plastikinius maišus, rinkitės tik daugkartinio naudojimo maišus.

Pasaulyje per metus sunau­do­jama apie 1,2 trln. plas­tikinių maišelių, vidu­tiniškai po 300 kiekvienam suau­gu­siam gyven­to­jui, arba po 1 mln. maišelių per min­utę. Kas­met per 100 000 paukščių, banginių, ruonių ir jūros vėžlių uždusina paprasči­ausi preky­bos cen­tru­ose nau­do­jami plas­tikiniai maišeliai, dar šim­tai tūk­stančių jūros gyvūnų rim­tai suserga, prar­iję medūza palaiky­tus poli­etileninius pirkinių maišelius.

6. Pirkdami prekę parduotuvėje, atsisakykite papildomo įpakavimo ar maišelių, rinkitės didesnės pakuotės arba prekę su kuo mažiau įpakavimo.

Par­duo­tu­vėse didelės pakuotės prekės yra geres­nio kainos ir kiekio san­tykio nei mažos pakuotės, taigi, apsipirk­site ekonomiškiau, o kartu ir tau­sosite aplinką.

7. Panaudokite daiktus kelis kartus, atsisakykite, kas nėra būtina, perdirbkite: Reuse, Refuse, Recycle!

Pirkite pat­vares­nius daik­tus, jei nebenorite jų nau­doti, pasidomėkite, kam galite atid­uoti. Senieji jūsų drabužiai gali būti pakar­toti­nai nau­do­jami kaip dėvėti drabužiai arba gali būti sus­mulk­inti ir perdirbti į žali­avą tek­stilės pra­monei ir pakuotės medži­agoms. Jei netu­rite kur kitur panau­doti, tuščias popier­ines dėžutes galite panau­doti kaip židinio prakurą. Pagal­vokite ir apie tai, kur galė­tumėte panau­doti tuščias spalvin­gas met­alines dėžutes nuo arbatžolių ar kitų birių produktų.

8. Geriamam vandeniui rinkitės vandens filtrus, didelės talpos arba daugkartinio naudojimo tarą.

Vien tik Europoje išmetama 30 mil­i­jonų plas­tikinių butelių, kiekvieną dieną! Plas­tikas suyra maži­au­siai tik per 500 metų, todėl stenkitės nepirkti nedidelės tal­pos plas­tik­inės taros, nau­dokite daugkar­tinio nau­do­jimo mažos tal­pos tarą ir nemokėkite papil­do­mai už taros pakuotę.

9. Maudymąsi vonioje pakeiskite dušu, trumpinkite maudymosi duše laiką. Kiekvieną min­utę duše sunau­do­jate 15 litrų van­dens.

Sutrumpin­dami laiką bent penkiomis min­utėmis, per mėnesį sutaupy­tumėte apie 10 Lt ir dau­giau. Jei yra gal­imybė, įsi­gykite van­denį tau­pančią dušo galvutę.

10. Valydamiesi dantis bei skusdamiesi užsukite čiaupą. 

Taip kas kartą vidu­tiniškai sutaupysite 20 litrų van­dens, o vienas šeimos narys per mėnesį sutaupytų apie 7 Lt.

11. Sumontuokite dvigubą tualeto nuleidimo sistemą.

Stenkitės rečiau ir mažesniais kiekiais nuleidinėti vandenį. Kiekvieną dieną, nau­do­damiesi tualetu, sunau­do­jame nuo 100 iki 500 litrų van­dens, todėl tualeto nulei­dimo sis­tema padėtų efek­tyviau reg­uli­uoti eikvo­jamo van­dens kiekį. Jei netu­rite gal­imy­bės sumon­tuoti dvigubo van­dens nulei­dimo pasirinkimo, į klozeto bakelį įdėkite vieno litro butelį, prip­ildytą van­dens. Taip kas kartą nau­do­jan­tis tualetu sudau­taupysite vieną litrą vandens.

12. Naudodami skalbimo ar indų plovimo mašiną, įsitikinkite, kad ji pilna. 

Skalbkite žemes­nėje tem­per­atūroje, drabužius džiovinkite gry­name ore. Per mėnesį sutaupysite apie 150 litrų van­dens ir 2–4 Kwh elek­tros energi­jos, tai yra apie 35 Lt.

13. Jei įmanoma, nesinaudokite cheminėmis valyklomis.

Chem­iniai pri­etai­sai valy­mui nau­doja labai daug energi­jos ir pavo­jin­gas chem­ines medžiagas.

14. Virindami vandenį, įpilkite tik tiek, kiek jums reikia.

Kaskart pil­dami po vieną stik­linę van­dens mažiau, galite sutaupyti kelias­dešimt litrų per mėnesį. Gam­i­nant, van­denį pigiau šildyti elek­triniu vir­duliu, tada pilti į puodą.

15. Reguliariai atitirpinkite šaldiklį. 

Sumažin­site apie 30 pro­centų šaldy­tuvo sunau­do­jamos elek­tros energijos.

16. Ledukus šaldykite daugkartinio naudojimo indeliuose. 

Atsisakykite vienkar­tinių ledukų šaldymo maišelių, kurie yra pagam­inti iš plas­tiko, suyrančio maži­au­siai per 500 metų. Geriau pasirinkite patogius daugkar­tinio nau­do­jimo ledukų šaldymo indelius.

17. Namuose visus elektros prietaisus išjunkite iš tinklo. Nors jų ir nenau­do­jate, tačiau pri­etaisų budėjimo rėži­mas taip pat eikvoja elek­tros energiją.

Yra paskaiči­uota, kad 2009 metais Didžio­joje Bri­tani­joje 8 % visos sunau­do­tos elek­tros energi­jos tenka budėjimo rėžimu veikusiems elek­tros prietaisams.

18. Buitinę techniką pirkite pažymėtais energijos taupymo ženklais. 

Buit­inė tech­nika, pažymėta žen­klais Energy Star, A+, A++, taupo energiją, mažina šilt­namio efektą suke­liančių dujų for­mav­imąsi. Nau­do­dami tok­ius pro­duk­tus, elek­tros energiją eikvosite ekonomiškiau nei nau­do­dami įprastą buit­inę techniką.

19. Naudokite elektrą taupančias, diodines lemputes. 

Šios lem­putės tar­naus 5–12 kartų ilgiau ir sunau­dos iki 8 kartų mažiau elek­tros energi­jos. Įpras­tos kaitrinės lem­putės 95 % energi­jos išspin­duli­uoja šilu­mos pavi­dalu ir tik 5 % energi­jos sudaro šviesa.

20. Naudokite tik įkraunamus galvaninius elementus. 

Nau­do­dami juos pirk­site (tad ir išme­site) mažiau bater­ijų, efek­tyviau nau­dosite jau turi­mas, taupysite pini­gus ir aplinką.

21. Naudokite atsinaujinančią energiją – vėjo, vandens, saulės.

Domėkitės ir investuokite į ją. Nors kol kas atsin­au­janti energija nėra pop­u­liari ir yra brangesnė už tradicinę, tačiau ate­ityje tai bus pagrin­diniai energi­jos šal­tiniai, todėl inves­tuoti verta ir saugu jau dabar!

22. Nesinaudokite arba minimaliai naudokites oro kondicionieriais. 

Sutaupysite apie 170 Lt šil­tuoju metų sezonu ir mažiau kenksite aplinkai.

23. Namuose nustatykite žemesnę kambarių temperatūrą ir šilčiau renkitės, profilaktiškai prižiūrėkite šildymo radiatorius.

Šal­tuoju metų sezonu didži­au­sios musų išlai­dos sumokamos už šildymo paslau­gas, todėl tikrai daug sutaupysite sumažinę radi­a­to­ri­aus tem­per­atūrą ir tiesiog šilčiau reng­damiesi namu­ose. Šildymo radi­a­to­rius reikia pro­fi­lak­tiškai prižiūrėti — prasidedant šildymo sezonui patikrinkite ar sis­te­moje neliko oro, nes kitaip radi­a­to­riai šildys netoly­giai, taip pat peri­odiškai valykite dulkes nuo radi­a­torių, norint, kad šiluma cirkuli­uotų efek­tyviau, už radi­a­to­ri­aus esantį sienos plotą uždenkite medži­aga, papil­do­mai nukreip­i­ančią šilumą į kam­barį (pavyzdžiui, folija). Nes­tatykite baldų greta radi­a­to­ri­aus. Taip pat taupykite prie kam­bario išor­inės sienos pas­tatę, pavyzdžiui, knygų lentyną, sutaupysite daug šilu­mos energi­jos. Tai padės sutaupyti iki 20% šilu­mos energijos.

24. Šaltuoju laikotarpiu tamsiu paros metu namuose užtraukite užuolaidas, taip pat įsigykite tinkamus sandarius dvigubus langus.

Jokiu būdu nereikia užuo­laidomis uždengti radi­a­torių, nes tuomet šilto oro srautas cirkuli­uoja šaltu lango pavirši­umi, mažiau šilto oro patenka į kam­barį, o šilu­mos nuos­to­liai per lan­gus padidėja iki 40 %. Pačių langų pakeiti­mas san­dari­ais, yra paskaiči­uota, atsiperka per 4,5 metų, o sutaupoma dau­giau nei 5 % išlaidų šilumai.

25. Įsitikinkite, ar namų langai, židiniai, plyšiai tarp durų, sienų sujungimai yra sandarūs. 

Tin­ka­mai apšildžius būstą gal­ima sutaupyti apie 50 pro­centų šildymo kainos. Yra paskaiči­uota, kad apie 140 Lt mūsų šilumai skirtų išlaidų iške­li­auja pro plyšius sienose ir lan­gu­ose į niekur…

26. Pirkite bilietus internetu. Jei įmanoma, nespausdinkite jų ant popieriaus.

Prieš spaus­din­dami bili­etą pagal­vokite, ar jums tikrai to reikia. Vienas europi­etis per mėnesį vidu­tiniškai sunau­doja apie 20 kg popieri­aus, tad šį skaičių tikrai gal­ima sumažinti. Stenkitės visus mokėjimus atlikti inter­netu, taip sutaupysite ir savo laiko, nereiks laukti eilėse.

27. Sveikinimus, linkėjimus ar kvietimus siųskite elektroniniame formate.

Elek­tron­iniu for­matu siunči­ami sveikin­i­mai taupo jūsų laiką, reikalauja mažiau išlaidų, tau­soja aplinką, kadangi nėra nau­do­ja­mas popierius ir yra pato­gus būdas.

28. Pirkite gyvas Kalėdų eglutes, kurias galima pasodinti.

Grąžinkite tai, kas prik­lauso gam­tai ir gyvas Kalėdų eglutes po švenčių vėl pasodinkite — padarysite gerą darbą!

1. Pasirinkite mažesnį spausdinamo teksto raidžių dydį.

2. Nespausdinkite paveikslėlių tamsiu fonu.

3. Popierių išmeskite tik į jam skirtus konteinerius.

4. Inicijuokite kūrybišką antrinių žaliavų panaudojimą darbovietėje (mokykloje).

5. Naudokite perdirbtą popierių.

6. Naudokite elektrą taupančias, diodines lemputes. Sistemingai valykite šviestuvus.

7. Vietose, kur reikalinga kryptinė šviesa, naudokite reflektorines lemputes (skaitymo, rankdarbių vietos).

8. Pasirūpinkite rūšiavimo konteineriais darbovietės (mokyklos) teritorijoje.

9. Užuot pirkus vandenį plastikiniuose buteliuose, gerkite vandenį iš čiaupo.

10. Geriamam vandeniui rinkitės daugkartines gertuves.

11. Kiekvieną kartą įsitikinkite, ar vandens čiaupas yra sandariai užsuktas.

12. Patikrinkite ar vandens maišytuvai turi aeratorius (aeratorius sumaišo vandenį su oru). Taip galima sutaupyti iki 50 proc. vandens.

13. Esant galimybei, įrenkite į rankos judesį reaguojančius vandens maišytuvus.

14. Nuolat sekite ir palyginkite (pvz. su praėjusiais metais) sunaudojamos energijos kiekį, ne kainą.

15. Už radiatorių įrenkite šilumą atspindinčius ekranus.

16. Saulėtomis dienomis atidarykite žaliuzes ir pasinaudokite natūralia saulės energija. Naktį užuolaidas ar žaliuzes užtraukite.

17. Patikrinkite, ar visi langai ir lauko durys yra sandarūs.

18. Pasirūpinkite, kad langai rūsiuose būtų uždengti šilumą atspindinčiais termoizoliacijos lakštais.

19. Šaltuoju metų sezonu patalpas rekomenduojama vėdinti trumpai — atidarant kelis langus ir sukuriant skersvėjį, nei nuolat laikyti vieną pravirą langą.

20. Vietoje vienkartinių servėtėlių bei popierinių rankšluoščių, biure, kelionėse bei namie pasirink medžiaginius rankšluostėlius.

Medži­aginiai rankšlu­ostėliai yra draugiški aplinkai, žen­kliai taupo Jūsų
pini­gus, gali būti nau­do­jami daugelį kartų, geriau sug­e­ria drėgmę bei
nuvalo nešvarumus.

21. Naudodamiesi kompiuteriu, įjunkite energijos taupymo funkcijas, venkite budėjimo režimo, naudokitės nešiojamuoju kompiuteriu.

Taip galite sutaupyti apie 20 procentų elektros energijos. Kom­pi­u­te­rio budėjimo reži­mas sudaro 3 % metinio elek­tros energi­jos sunau­do­jimo, per mėnesį nebus išmesta į atmos­ferą 1,123 kg CO2. Per 10 min­učių darbo per­trauką išjunkite mon­i­torių, 30 min. – išjunkite kom­pi­uterį. Taip sumažin­site CO2 emisi­jas 8,723 kg kas mėnesį.

22. Pasinaudoję kopijavimo aparatu, įjunkite jį budėjimo arba energijos taupymo režimu. 

Vienas įjung­tas ir nenau­do­ja­mas kopi­jav­imo aparatas nau­doja nuo 2 iki 6 vatų elek­tros energijos.Įjungtas per naktį kopi­juok­lis sunau­doja tiek energi­jos, kiek jos užtektų padaryti 1500 kopijų.

23. Biuras be popieriaus – jei įmanoma, spausdinimą ant popieriaus pakeiskite elektroninėmis laikmenomis.

Spausdinkite tik tai, kas būtina. Spausdinkite ant abiejų lapo pusių. Pagrind­inės biuro atliekos yra popieri­aus atliekos. Vienas europi­etis per mėnesį vidu­tiniškai sunau­doja apie 20 kg popieri­aus, viena tona popieri­aus išsaugo apie 17 didelių medžių! Prieš spaus­din­dami doku­mentą ar elek­tron­inį laišką pagal­vokite, ar tai būtina, geriau nau­dok­itės doku­mento peržiūros funkcija.

24. Papildykite spausdinimo kasetes.

Rašalinis spausdintuvas sunaudoja daug mažiau elektros energijos negu lazerinis. Panau­do­tos ir išmeta­mos spaus­din­imo kasetės virsta atlieka, todėl nepirk­dami naujų ne tik taupote, bet ir tau­so­jate aplinką.

25. Naudokite rašymo priemones, kurias galima papildyti.

Nenaudokite vienkartinių rašiklių. Rašymo priemonės daž­ni­au­siai yra gam­i­namos iš plas­tiko, kuris gam­i­na­mas iš plas­tiko.  Nemokėkite papil­do­mai, o tiesiog pakeiskite rašik­lio “širdelę”.

26. Reikalaukite, kad visos sąskaitos jums būtų siunčiamos elektroniniu formatu.

Per mėnesį vidu­tiniškai sunau­do­jate apie 20 kg popieri­aus, o vienos tonos popieri­aus gamy­bai reikia apie 17 didelių medžių! Sąskaitos elek­tron­iniu for­matu ne tik tau­soja gamtą, yra ne taip leng­vai pameta­mos, bet ir taupo jūsų pačių laiką.

27. Rūšiuokite atliekas: popierius, plastikas, stiklas, metalas ir organinės atliekos metamos atskirai.

Rūši­uo­jant atliekas, gal­ima mažinti į sąvar­tynus patenkančių atliekų kiek­ius ir taupyti gam­tinius bei ener­ge­tinius ištek­lius. Pas­tatykite atski­ras šiukšlių dėžes popieriui, plas­tikui, stik­lui ir kit­oms atliekoms.

Atsisiųskite rūšiavimo ABC:

28. Sveikinimus, linkėjimus ar kvietimus siųskite elektroniniame formate.

1. Nepersivalgykite, subalansuokite mitybą. Dažniau rinkitės vegetarišką, Jūsų regione pagamintą, sezoninį maistą.
Visų pirma, raciona­liau val­gy­dami sutaupysite. Taip pat — trans­portuo­jant pro­duk­tus lėk­tu­vais iš vieno žemės kam­pe­lio į kitą CO2 emisijų būna maž­daug 1 700 kartų dau­giau negu per­vežant juos sunkvežimiu 50 km. ribose. Val­gykite daug daržovių ne tik dėl to, kad sveika, bet mėsos gamyba reikli tiek CO₂, tiek metano išskyrimu, be to, sunau­do­jama labai daug vandens.

2. Susiplanuokite valgiaraštį -> apsipirkinėkite pagal sąrašą – sutaupykite 40% išlaidų ir 150 kg maisto atliekų per metus.
Tyrimų duomenimis, plan­uo­dami pirkinių sąrašus galite sutaupyti 40% išlaidų. Apsiperkant pagal sąrašą paprasčiau plan­uo­tis prekes, neprisiperkama nereikalingų „skanėstų“, lengviau kontroliuoti/keisti mity­bos įpročius/ką ir kiek val­gai. Apsiperkant pagal susidarytą meniu išven­giama iki 150 kg. maisto atliekų per metus vienam žmogui.

3. Pirkite lietuviškus/vietinius maisto produktus.
Vietiniai pro­duk­tai retai nusilei­džia kokybe. Atvež­tiniai maisto pro­duk­tai jau yra neekologiški vien todėl, kad juos trans­portuo­jant suvar­to­jama dau­gybė degalų, o apsaugant – daug chemijos.
Perkant vietinius pro­duk­tus išven­giama „maisto mylių“ susidarymo, kurios vidu­tiniškai sudaro 4000 km. T.y. ats­tu­mas kurį vidu­tiniškai, mais­tas nuke­li­auja kiekvieną kartą, prieš pasiek­damas vartotoją.

4. Pirkite iš pažįstamų, patikimų, rekomenduotų ūkininkų, kurių produkcija esate tikri.
Jei netu­rite pažįs­tamų – susi­pažinkite, jau geriau vieną kartą apsi­lankyti pas ūkininką negu kiekvieną kartą spėli­oti ką perki.

5. Rinkitės natūralius (grynus), kuo mažiau perdirbtus maisto produktus.
Pus­gaminiai — neekologiški, nes jų ruošimui suvar­tota nemažai energi­jos ir van­dens; jų maistinė vertė daž­ni­au­siai yra abejotina – nere­tai jų sudė­tyje yra chem­i­nių medži­agų pratęsiančių jų galio­jimą, tačiau keliančių riziką susirgti įvairi­omis ligomis.

6. Atsisakykite „junk food‘o“ (greito maisto), pusgaminių.
Atsisak­ius tokio nesveiko maisto išvengsite blo­gojo cho­les­tero­lio, mažės grėsmė susirgti širdies ir krau­jagys­lių sis­te­mos ligomis.  Svarbu stengtis for­muoti sveikus mity­bos įgūdžius vaikams – su „šalmš­ta­maisčiu“ sie­ja­mas hiper­ak­tyvu­mas, nesug­e­bėji­mas susikaupti, antsvoris.

7. Pavadinimai „natūralus“, „bio“, „eko“ ar „švarus“ dar nereiškia, kad tai 100% natūralus ar ekologiškas maistas, todėl skaitykite etiketes.
Pagal LT galio­jančius įstaty­mus, pro­duktų, kuri­u­ose yra GMO dau­giau nei 0.9% pakuotėse, tai  pri­valo būti nurodyta. Taip pat verta įsim­inti pavo­jin­giau­sius ar daž­ni­au­siai nau­do­ja­mus vengt­i­nus „E“ priedus, kurie daž­nai yra tiesiog parašomi pavadinimais.

8. Nevaartokite/nepirkite produktų su natrio glutaminu (E621)
Kas­dien jį var­to­jant, orga­niz­mas palaip­sniui ima reikalauti vis didesnių jo kiekių. Venkite pigių kinų maisto kavinių-užeigų, kadangi jų vir­tu­vėje inten­syviai nau­do­ja­mas natrio glu­ta­matas. Spe­cial­is­tai teigia, kad natrio glu­ta­matas (E 621) gali sukelti alergiją, pažeisti žmo­gaus smege­nis ir yra ypač pavo­jin­gas vaikų sveikatai. Vaikai ypatin­gai (o ir suau­gusieji taip pat) pripranta prie natrio glu­tam­ato maiste. Nuo dažno E 621 var­to­jimo sko­nio recep­to­riai praranda jautrumą, todėl mais­tas be šio papildo ima atrodyti beskonis.

9. Rinkitės šviežią maistą (ne šaldytą ar konservuotą), pirkite sveriamą produkciją. Pirkite tiek, kiek reikia, stenkitės kuo mažiau išmesti.
Par­duo­tu­vėje visada paly­ginkite sve­ri­amų ir supakuotų pro­duktų kainas – daž­ni­au­siai pirk­dami sve­ri­amą pro­duk­ciją sutaupysite.

10. Perkant maisto produktus venkite perteklinės pakuotės.
Nau­dokite daugkar­tinius maišelius. Vidu­tiniškai vienam žmogui tenka 323 plas­tikiniai maišeliai per metus, atsisakę vienkar­tinių maišelių vos per kelis metus sąvar­tyne sutaupysite tiek vietos, kiek užima Jūsų šaldytuvas.

11. Pirkite ir gaminkite valgyti tiek, kiek reikia — venkite maisto atliekų susidarymo.
Kas­met vien dalis preky­bos įmonių išmeta apie 4300 tonų maisto pro­duktų, kurių vertė siekia virš 10 mil­i­jonų litų. Tokio maisto kiekio užtektų pamait­inti 170– ties vidu­tinio dydžio, vaikų glo­bos namų auk­lė­tinių. Susi­dar­iu­sias maisto atliekas, jei turite gal­imybę, kompostuokite.

12. Kai kurie Jūsų pamėgti maisto produktai – nykstančios rūšys, domėkitės ką valgote.
Pavyzdžiui,  toliau išvardintų žuvų pagau­nama kur kas dau­giau nei iš tiesų lei­džiama, šioms rūšims gre­sia išnyki­mas, o jų žve­jyba kelia didelį pavojų aplinkai: Jūros eše­riai, Lašišos, Pal­tu­sai, juodieji pal­tu­sai, Ryk­liai, Tropinės krevetės, Unguriai, Jūrų vel­nias, Tilapi­jos, Upinės nėgės, Riebžu­vės, Gel­tondryžės riebžuvės.

13. Nepirkite vandens plastikiniuose buteliuose.
Var­tokite van­denį iš čiaupo. Buteliu­ose pirkti patariama tik tuomet jei van­duo iš čiaupo ar šulinio yra užterš­tas. Geriamas van­duo buteliu­ose papras­tai tas pats, kuris atke­li­auja pas jus van­den­tiekio vamzdži­ais. Norint min­er­alinio van­dens – būtina apsižiūrėti, kad nusipirk­tumėte tikrą, o ne šiaip gazuotą ar min­er­al­izuotą. Tai žymima etiketėje. Užsip­ilkite van­denį iš čiaupo į tuščius butelius pas drau­gus ar gim­i­naičius, jei netu­rite koky­biško van­dens iš čiaupo. Atsisaky­dami van­dens plas­tikini­u­ose buteliu­ose kiekvien­ais metais „sutaupote“ tiek plas­tiko atliekų, kiek sve­ria 10 metų vaikas.

14. Pakeiskite gyvulinės kilmės riebalus augaliniais.
Pavyzdžiui,  šalto spaudimo alie­jais. Augalin­i­u­ose riebalu­ose dau­giau nesočiųjų riebalų, nėra cholesterolio.

15. Naudokite/vartokite mažiau mėsos.
Gyvulių ganyk­lose išsiskiria dideli kiekiai metano dujų (atra­jo­jančių gyvūnų raugėji­mas ir išmatos) , kurios 20 kartų stipriau įtakoja kli­mato kaitą nei CO2. Vien viena karvė per metus išskiria apie 200 kubinių metrų metano, o visa gyvulių pra­monė „atsakinga“ už 18% visos žemės metano ir CO2 dujų emisi­jas. Be to — pra­moninių būdu aug­i­namų gyvūnų mėsos kokybė ir vertė menka.

16. Rinkitės ir dažniau vartokite termiškai neapdorotą maistą.
Jame išsaugoma dau­giau vert­ingųjų mais­tinių medži­agų. Ter­miškai apdoro­jant praran­dama 50% vit­a­mino C, iki 70% B grupės vit­a­m­inų, 25% Kalcio, Magnio ir kitų vert­ingų mineralų.

17. Rinkitės daugiau daržovių.
Labi­au­siai skrandžio sulčių išsiskyrimą žad­ina daržovės, vaisiai, daržovių sultinys. Riebalai sulčių išsiskyrimą sulaiko, o riebi mėsa dar ir ilgai būna skrandyje, taip apkrau­dama jį darbu.

18. Pirkite/valgykite sezonines daržoves ar vaisius.
Šių daržovių bei vaisių atsar­gas, nepat­ingėjus, nesunkiai gal­ima paruošti žiemai ir anksty­va­jam pavasariui.

19. Nevartokite gazuotų saldintų gėrimų ir nepratinkite prie jų savo vaikų.
Spe­cial­istų teigimu, gaiviųjų gėrimų su saldik­li­ais var­to­ji­mas yra glaudžiai susi­jęs su vaikų hiper­ak­tyvumu, nutukimu, dia­betu, vėžini­ais susir­gi­mais. Saldik­liai sachari­nas, cik­la­matas ir aspar­ta­mas taip pat turėtų būti veng­tini, nes yra laikomi kancerogenais.

20. Nesirinkite nenatūralių spalvų maisto ir ryškiaspalvių ledinukų.
Daž­ni­au­siai šie pro­duk­tai dažomi sin­te­tini­ais (dirb­tini­ais dažikliais).

21. Atsisakykite kramtomųjų gumų.
Gaivų burnos kvapą gali palaikyti fer­men­ti­nis sūris, gvazdikėliai, muskatas, kmy­nai, petražolės, panko­lis, kar­da­monas, roz­mari­nas, mėta, cit­rusiniai vaisiai, kuri­uos galite tiesiog sukram­tyti po maisto.

22. Gaminkite patys.
Patys gaminkite patiekalus, gėrimus, maisto priedus (pavyzdžiui, kečupą, majonezą, garstyčias, sul­tis, prieskonių mišinius, kon­servus). Juos gam­i­nant pra­moniniu būdu sunau­do­jama dau­giau­siai sin­te­tinių medžiagų/priedų, o, gamin­dami patys, val­gysite sveikesnį, šviežesnį maistą, tai pat sutaupysite pinigų.

23. Auginkite patys.
Patys aug­inkite namu­ose ant palangių, tera­sose, balkon­u­ose (kaip dekoratyvinius-funkcinius augalus) įvair­ius priesko­nius, salotas, čili, o labai pasis­ten­gus – taip pat ir pomi­dorus su agurkais.

24. Uogaukite – grybaukite.
Sudžiov­in­tos ar užšaldy­tos miško gėry­bės žiemą/pavasarį ne tik sutaupys pinigų, bet ir išsau­gos visas vertin­gas medžiagas/spalvą/kvapą/skonį.

25. Rudens gėrybes paruoškite žiemai.
„Šviežius“ olandiškus pomi­dorus gali pakeisti džiov­inti, dau­guma šakninių daržovių gali būti sandėli­uo­jamos, o beveik visos – šaldomos.

26. Pašalinkite nitratus iš maisto produktų.
Nitratų kiekį daržovėse, vai­si­u­ose įmanoma sumažinti juos tiesiog nulu­pant, mirkant, verdant.

27. Pažinkite aplinkui augančius augalus.
Dau­guma iš jų, pavyzdžiui, šer­mukš­niai, šal­ta­lankiai, pienės, dil­gėlės, garšvos, yra val­gomi ir naudingi sveikatai.

28. Valgykite maistą su gera nuotaika ir šypsena.
Mėgauk­itės kiekvienu kąs­niu! Rusų fiziolo­gas I. Pavlo­vas jau seniai įrodė, jog noriai ir ska­niai suval­gy­tas mais­tas garan­tuoja gerą viršk­i­namųjų sulčių išsiskyrimą.

29. Sukramtykite maistą 30 kartų.
Tokiu būdu mais­tas bus lengviau suviršk­i­na­mas ir geriau įsisavinamas.

30. Virtuvėje naudokite draugiškas gamtai priemones.
Biode­graduo­jan­tys indų plovikliai, valik­liai, daugkar­tiniai rankšlu­osčiai ir kt.

31. Vienkartiniams indams – ne.
Moliniai, met­al­iniai, stik­liniai, fajansiniai, porcelian­iniai – kokie tik patinka, bet tik ne vienkar­tiniai plas­tikiniai. Plas­tikas vien­areikšmiškai pralošia natūraliai keramikai, natūralioms ir ilgaamžėms medži­agoms. Jeigu lieka plas­tikinių pakuočių nuo ledų, sal­dumynų ar pan., reikėtų jas panau­doti buityje – saugoti smulk­me­nas, bir­ius pro­duk­tus ir kt. Jei jau tenka rink­tis vienkar­tinius indus – rinkitės popierinius puodelius ir lėkšte­les bei medinius vienkar­tinius įrankius.

32. Taupykite elektros energiją gamindami.
Brinkinkite, virkite uždaru­ose puo­du­ose, valykite šaldy­tuvą, sumažinkite jo šaltį, protin­gai nau­dokite orkaitę. Raciona­liai nau­do­dami buities pri­etaisus galite sutaupyti net iki 30% vir­tu­vėje nau­do­jamos elek­tros energijos.

33. Dalinkitės pertekliniu maistu/produktais, pavyzdžiui, su „Maisto banku“ ar senyvo amžiaus kaimyne.

33. Paverskite valgymą ritualu, neskubėkite, valgydami galvokite apie maistą, gamindami jį pakraukite teigiama energija, prieš valgydami pauostykite.

1. Planuokite kelionę iš anksto.
• Pasirinkite opti­malų važi­av­imo kelią ir laiką, kad išveng­tumėte auto­mo­bilių spūsčių.
• Įvertinkite oro sąly­gas, jei įmanoma, esant pras­toms sąly­goms, kelionę atidėkite.
• Lyjant ar sningant saugiu ats­tumu sekite priekyje važi­uo­jančio auto­mo­bilio vėžiomis, kad sumažin­tumėte pasi­priešin­imą riedėjimui.

2. Automobilio padangas pripūskite pagal rekomendacijas ir reguliariai tikrinkite padangų slėgį.
• Taip sumažin­site degalų sąnau­das 2.5 proc., taip pat į aplinką bus mažiau išmetama CO2. Jei slėgis padan­gose per mažas, jos remi­asi didesniu pavirši­umi, dėl to padidėja riedėjimo pasi­priešin­i­mas ir atitinka­mai degalų sąnaudos.
• Nenau­dokite sezonui nepri­taikytų padangų, susidėvėjusių padangų, kurių pro­tek­to­ri­aus gylis per mažas.

3. Rūpinkitės automobilio technine būkle.
• Nepilkite alyvos dau­giau nei reikia – padid­in­tas alyvos kiekis reiškia galios sumažėjimą, kartu didėja ir degalų bei alyvos sąnaudos.
• Peri­odiškai atvykite į autoservisą patikrinti, kaip veikia visos svar­biau­sios auto­mo­bilio sis­te­mos: važi­uok­lės ir amor­ti­za­torių; stab­džių; išmetamųjų dujų; apšvi­etimo; elektronikos.
• Reg­u­liariai tikrinkite ir pakeiskite fil­trus auto­mo­bi­lyje — užsiteršęs oro fil­tras padid­ina kuro sąnau­das 0,7 l šim­tui kilometrų.
• Į auto­mo­bilio baką pilkite tik reiki­amo oktaninio skaiči­aus benziną.

4. Vairuodami pasirinkite tinkamą vairavimo būdą.
• Kelyje elk­itės ramiai, stenkitės nuo­lat „sken­uoti” situaciją kelyje, kad galė­tumėte išlaikyti tolygų gre­itį ir išveng­tumėte staigaus pagre­itėjimo ar stab­dymo, į agresyvius kitų eismo dalyvių veiksmus neat­sakykite tuo pačiu.
• Numatykite priekyje esančią kliūtį, lėtėkite atleidę aksel­er­a­to­ri­aus ped­alą, per­jung­dami pavaras į žemesnes.
• Išmokite važi­uoti iš iner­ci­jos. Įvertinkite kiekvieno posūkio aštrumą, kad prieš pat jį nereikėtų staigiai stab­dyti. Taip tik eikvo­jamos stab­džių kaladėlės, tuo tarpu judant iš iner­ci­jos, išnau­do­jama įsi­bėgėjimo metu išeikvota energija.
• Stenkitės keisti pavaras anksčiau, nei varik­lis pajus apkrovas – dauge­lyje dyzelinių auto­mo­bilių tai reikia daryti varik­lio apsukoms pasiekus 2000 aps./min., ben­zininių – 2500 aps./min. Svarbu kuo mažiau nau­doti pirmą pavarą, kuomet sunau­do­jama dau­giau­sia kuro.
• Pasirinkite opti­malų ir saugų važi­av­imo gre­itį. Maži­au­sios kuros sąnau­dos, kai vairuo­jate iki 80 – 90 km/h greičiu. Yra apskaiči­uota, kad: važi­uo­jant 110 km/h greičiu, degalų sunau­do­jama 9 proc. dau­giau, nei važi­uo­jant 100 km/h greičiu, ir 15 proc. dau­giau, nei 80 km/h greičiu; važi­uo­jant 130 km/h greičiu, degalų sąnau­dos gali būti net iki 25 proc. didesnės, nei pasirinkus 110 km/h greitį.
• Sus­toję ilgiau nei 2 min­utėms, išjunkite auto­mo­bilio variklį.

5. Nevežiokite nereikalingų daiktų automobilyje, nuimkite laikiklius nuo stogo kai jų nenaudojate.
• Dėl padidėju­sio oro pasi­priešin­imo ir papil­domo svo­rio degalų sąnau­dos ir CO2 emisija gali padidėti iki 10 proc. Važinė­jant su tuščia
stogo bagažine degalų sąnau­dos padidėja 3 – 5 proc.

6. Jei nėra būtinybės, nesinaudokite oro kondicionieriumi ar šildomų sėdynių funkcija. Taip pat stenkitės naudoti kuo mažiau automobilio elektros prietaisų vienu metu.
• Šil­do­mos sėdynės padid­ina degalų sąnau­das 0,25 l šim­tui kilo­metrų, oro kondi­cionierius — net iki 2 l šim­tui kilometrų.
• Kiekvienas įjung­tas elek­tri­nis ar mechani­nis pri­etaisas (šviesos, šildy­tu­vas, oro pūtik­lis, sėdynių šildy­tu­vas, šil­domi vei­drodėliai, radi­jas ar CD/MP3 gro­tu­vas ir t.t.) did­ina degalų sąnau­das, tad visus nenau­do­ja­mus pri­etaisus išjunkite, kai jų jau nebereikia.
• Per valandą oro kondi­cionierius į aplinką išmeta iki 650 g. CO2, todėl kuo rečiau nau­do­dami oro kondi­cionierių prisidėsite prie aplinkos saugojimo.

7. Važiuodami uždarykite automobilio langus.
• Uždar­ius lan­gus, ypač jei važi­uo­jama didesniu greičiu, aero­d­i­naminis pasi­priešin­i­mas bus gerokai mažesnis.
• Jei būtina, nau­dokite mechan­inį oro ven­til­ia­torių arba laik­i­nai įsi­junkite kondicionierių.
• Ta pati taisyklė galioja ir dėl stoglangių.

8. Nevažiuokite automobiliu po vieną, kooperuokitės, tapkite pakeleiviais, pavėžėkite kitus, dažniau naudokitės visuomeniniu transportu.
• Jei nors 30 žmonių paliktų savo auto­mo­bilį vykti į darbą ir rink­tųsi važi­av­imą viešuoju trans­portu, būtų sutaupoma beveik 5000 l degalų per metus.
• Vieša­sis trans­portas ir nau­doja 15 kartų mažiau energi­jos, lygi­nant su automobiliu.

9. Venkite trumpų distancijų automobiliu.
• Apie 45 proc. nuvaži­uo­jamų ats­tumų mieste yra trumpesni nei 3 km.
• Vienas litras ben­zino į atmos­ferą išmeta 2,3 kg CO2, dyzeli­nas – 2,7 kg CO2.
• Šal­tas auto­mo­bilio varik­lis nau­doja žymiai dau­giau kuro, todėl trumpas dis­tan­ci­jas nueikite pėsčiomis – taupykite, tau­sokite ir būkite aktyvūs!

10. Degalų taupymą paverskite žaidimu arba iššūkiu sau, suskaičiuokite kiek sutaupėte pinigų, susiraskite bendraminčių ir nuolat tarpusavyje palyginkite rezultatus bei pasidalinkite patirtimi!

1. Energijos gaminimas naudojant atsinaujinančius išteklius – saulė, vanduo, vėjas.

2. Saikingas ir efektyvus išteklių naudojimas kuriant gerovę, didesnę vertę.

3. Energijos išteklių, skiriamų susisiekimui, kiekio mažinimas. Susisiekimo būdų efektyvinimas.

4. Energijos išteklių, skiriamų komfortui palaikyti, kiekio mažinimas.

5. Maisto ir kitų produktų transportavimo kelio nuo kilmės vietos iki galutinio vartotojo trumpinimas.

6. Saikingas maisto ir kitų produktų ar paslaugų vartojimas.

7. Vandens tausojimas, efektyvus vandens naudojimas buityje, pramonėje, ūkiuose.

8. Augalinės kilmės maisto dalies didinimas mityboje.

9. Antrinių žaliavų, pakuočių mažinimas, pakartotinis panaudojimas, rūšiavimas.

10. Taršos prevencija ir mažinimas.

11. Biologinės įvairovės ir gausos palaikymas, nykstančių rūšių apsauga.

12. Gydymas ir imuniteto stiprinimas natūraliomis priemonėmis.

13. Genetinės modifikacijos prevencija.

14. Korupcijos prevencija.

15. Nuomonių įvairovės tolerancija ir įsiklausymas.

16. Pozityvios informacijos sklaidos visuomenės informavimo priemonėse ir kitoje aplinkoje didinimas.

17. Atsakinga ir aktyvi narystė bendruomenėse. Bendravimas su vaikais, mokyklomis, seneliais.

18. Dėmesys žmogui mažina esantį susve­timėjimą ir ats­tumą tarp žmonių.

19. Atsakingas laisvalaikis ir pramogos, be žalingo poveikio aplinkai ir aplinkiniams.