Patarimai: 143

Nedideli elgsenos pokyčiai neturės įtakos Jūsų gyvenimo kokybei, o teigiamas poveikis aplinkai bus milžiniškas! Čia rasite eko rekomendacijas namams, darbui, maistui, vairavimui ir naudingus straipsnius.

EKO REKOMENDACIJOS

1. Vietoje vienkartinių servėtėlių bei popierinių rankšluoščių, biure, kelionėse bei namie pasirink medžiaginius rankšluostėlius.

Medži­aginiai rankšlu­ostėliai yra draugiški aplinkai, žen­kliai taupo Jūsų pini­gus, gali būti nau­do­jami daugelį kartų, geriau sug­e­ria drėgmę bei nuvalo nešvarumus.

2. Dalinkis ūkio ir namų apyvokos daiktais. Slidės, keturvi­etė palap­inė ar retai nau­do­jamos kopėčios — kam pirkti viską?

Dalinkis ūkio ir namų apy­vokos daik­tais su kaimy­nais ar draugais. Juk tai ne tik taupo vietą tavo namu­ose, skatina ben­drauti, bet ir mažina vartojimą. Prieš pirk­damas — pagal­vok, ar negali pasiskolinti, o kai įsigi­jai — dalinkis!

3. Rūšiuokite atliekas: popierius, plastikas, stiklas, metalas metami atskirai, o organines atliekas galite panaudoti kompostui.

Prie namų daž­ni­au­siai gal­ime rasti trijų spalvų kon­teiner­ius, palengv­inančius mums rūši­av­imą: gel­tonas – skir­tas plas­tikui; žalias – stik­lui; mėly­nas – popieriui. Taip surūši­uota surinkta žali­ava paskirstoma ir atid­uo­dama perdirbti.

Atsisiųsti rūšiavimo ABC: 

4. Šiukšlių maišus namuose panaudokite daugiau nei vieną kartą. 

Plas­tikas suyra maži­au­siai tik per 500 metų – nesurūši­uo­tas ir neperdirb­tas vienas plas­tiki­nis maišelis lieka dau­giau nei dešimčiai kartų po mūsų.

5. Atpraskite naudoti plastikinius maišus, rinkitės tik daugkartinio naudojimo maišus.

Pasaulyje per metus sunau­do­jama apie 1,2 trln. plas­tikinių maišelių, vidu­tiniškai po 300 kiekvienam suau­gu­siam gyven­to­jui, arba po 1 mln. maišelių per min­utę. Kas­met per 100 000 paukščių, banginių, ruonių ir jūros vėžlių uždusina paprasči­ausi preky­bos cen­tru­ose nau­do­jami plas­tikiniai maišeliai, dar šim­tai tūk­stančių jūros gyvūnų rim­tai suserga, prar­iję medūza palaiky­tus poli­etileninius pirkinių maišelius.

6. Pirkdami prekę parduotuvėje, atsisakykite papildomo įpakavimo ar maišelių, rinkitės didesnės pakuotės arba prekę su kuo mažiau įpakavimo.

Par­duo­tu­vėse didelės pakuotės prekės yra geres­nio kainos ir kiekio san­tykio nei mažos pakuotės, taigi, apsipirk­site ekonomiškiau, o kartu ir tau­sosite aplinką.

7. Panaudokite daiktus kelis kartus, atsisakykite, kas nėra būtina, perdirbkite: Reuse, Refuse, Recycle!

Pirkite pat­vares­nius daik­tus, jei nebenorite jų nau­doti, pasidomėkite, kam galite atid­uoti. Senieji jūsų drabužiai gali būti pakar­toti­nai nau­do­jami kaip dėvėti drabužiai arba gali būti sus­mulk­inti ir perdirbti į žali­avą tek­stilės pra­monei ir pakuotės medži­agoms. Jei netu­rite kur kitur panau­doti, tuščias popier­ines dėžutes galite panau­doti kaip židinio prakurą. Pagal­vokite ir apie tai, kur galė­tumėte panau­doti tuščias spalvin­gas met­alines dėžutes nuo arbatžolių ar kitų birių produktų.

8. Geriamam vandeniui rinkitės vandens filtrus, didelės talpos arba daugkartinio naudojimo tarą.

Vien tik Europoje išmetama 30 mil­i­jonų plas­tikinių butelių, kiekvieną dieną! Plas­tikas suyra maži­au­siai tik per 500 metų, todėl stenkitės nepirkti nedidelės tal­pos plas­tik­inės taros, nau­dokite daugkar­tinio nau­do­jimo mažos tal­pos tarą ir nemokėkite papil­do­mai už taros pakuotę.

9. Maudymąsi vonioje pakeiskite dušu, trumpinkite maudymosi duše laiką. Kiekvieną min­utę duše sunau­do­jate 15 litrų van­dens.

Sutrumpin­dami laiką bent penkiomis min­utėmis, per mėnesį sutaupy­tumėte apie 10 Lt ir dau­giau. Jei yra gal­imybė, įsi­gykite van­denį tau­pančią dušo galvutę.

10. Valydamiesi dantis bei skusdamiesi užsukite čiaupą. 

Taip kas kartą vidu­tiniškai sutaupysite 20 litrų van­dens, o vienas šeimos narys per mėnesį sutaupytų apie 7 Lt.

11. Sumontuokite dvigubą tualeto nuleidimo sistemą.

Stenkitės rečiau ir mažesniais kiekiais nuleidinėti vandenį. Kiekvieną dieną, nau­do­damiesi tualetu, sunau­do­jame nuo 100 iki 500 litrų van­dens, todėl tualeto nulei­dimo sis­tema padėtų efek­tyviau reg­uli­uoti eikvo­jamo van­dens kiekį. Jei netu­rite gal­imy­bės sumon­tuoti dvigubo van­dens nulei­dimo pasirinkimo, į klozeto bakelį įdėkite vieno litro butelį, prip­ildytą van­dens. Taip kas kartą nau­do­jan­tis tualetu sudau­taupysite vieną litrą vandens.

12. Naudodami skalbimo ar indų plovimo mašiną, įsitikinkite, kad ji pilna. 

Skalbkite žemes­nėje tem­per­atūroje, drabužius džiovinkite gry­name ore. Per mėnesį sutaupysite apie 150 litrų van­dens ir 2–4 Kwh elek­tros energi­jos, tai yra apie 35 Lt.

13. Jei įmanoma, nesinaudokite cheminėmis valyklomis.

Chem­iniai pri­etai­sai valy­mui nau­doja labai daug energi­jos ir pavo­jin­gas chem­ines medžiagas.

14. Virindami vandenį, įpilkite tik tiek, kiek jums reikia.

Kaskart pil­dami po vieną stik­linę van­dens mažiau, galite sutaupyti kelias­dešimt litrų per mėnesį. Gam­i­nant, van­denį pigiau šildyti elek­triniu vir­duliu, tada pilti į puodą.

15. Reguliariai atitirpinkite šaldiklį. 

Sumažin­site apie 30 pro­centų šaldy­tuvo sunau­do­jamos elek­tros energijos.

16. Ledukus šaldykite daugkartinio naudojimo indeliuose. 

Atsisakykite vienkar­tinių ledukų šaldymo maišelių, kurie yra pagam­inti iš plas­tiko, suyrančio maži­au­siai per 500 metų. Geriau pasirinkite patogius daugkar­tinio nau­do­jimo ledukų šaldymo indelius.

17. Namuose visus elektros prietaisus išjunkite iš tinklo. Nors jų ir nenau­do­jate, tačiau pri­etaisų budėjimo rėži­mas taip pat eikvoja elek­tros energiją.

Yra paskaiči­uota, kad 2009 metais Didžio­joje Bri­tani­joje 8 % visos sunau­do­tos elek­tros energi­jos tenka budėjimo rėžimu veikusiems elek­tros prietaisams.

18. Buitinę techniką pirkite pažymėtais energijos taupymo ženklais. 

Buit­inė tech­nika, pažymėta žen­klais Energy Star, A+, A++, taupo energiją, mažina šilt­namio efektą suke­liančių dujų for­mav­imąsi. Nau­do­dami tok­ius pro­duk­tus, elek­tros energiją eikvosite ekonomiškiau nei nau­do­dami įprastą buit­inę techniką.

19. Naudokite elektrą taupančias, diodines lemputes. 

Šios lem­putės tar­naus 5–12 kartų ilgiau ir sunau­dos iki 8 kartų mažiau elek­tros energi­jos. Įpras­tos kaitrinės lem­putės 95 % energi­jos išspin­duli­uoja šilu­mos pavi­dalu ir tik 5 % energi­jos sudaro šviesa.

20. Naudokite tik įkraunamus galvaninius elementus. 

Nau­do­dami juos pirk­site (tad ir išme­site) mažiau bater­ijų, efek­tyviau nau­dosite jau turi­mas, taupysite pini­gus ir aplinką.

21. Naudokite atsinaujinančią energiją – vėjo, vandens, saulės.

Domėkitės ir investuokite į ją. Nors kol kas atsin­au­janti energija nėra pop­u­liari ir yra brangesnė už tradicinę, tačiau ate­ityje tai bus pagrin­diniai energi­jos šal­tiniai, todėl inves­tuoti verta ir saugu jau dabar!

22. Nesinaudokite arba minimaliai naudokites oro kondicionieriais. 

Sutaupysite apie 170 Lt šil­tuoju metų sezonu ir mažiau kenksite aplinkai.

23. Namuose nustatykite žemesnę kambarių temperatūrą ir šilčiau renkitės, profilaktiškai prižiūrėkite šildymo radiatorius.

Šal­tuoju metų sezonu didži­au­sios musų išlai­dos sumokamos už šildymo paslau­gas, todėl tikrai daug sutaupysite sumažinę radi­a­to­ri­aus tem­per­atūrą ir tiesiog šilčiau reng­damiesi namu­ose. Šildymo radi­a­to­rius reikia pro­fi­lak­tiškai prižiūrėti — prasidedant šildymo sezonui patikrinkite ar sis­te­moje neliko oro, nes kitaip radi­a­to­riai šildys netoly­giai, taip pat peri­odiškai valykite dulkes nuo radi­a­torių, norint, kad šiluma cirkuli­uotų efek­tyviau, už radi­a­to­ri­aus esantį sienos plotą uždenkite medži­aga, papil­do­mai nukreip­i­ančią šilumą į kam­barį (pavyzdžiui, folija). Nes­tatykite baldų greta radi­a­to­ri­aus. Taip pat taupykite prie kam­bario išor­inės sienos pas­tatę, pavyzdžiui, knygų lentyną, sutaupysite daug šilu­mos energi­jos. Tai padės sutaupyti iki 20% šilu­mos energijos.

24. Šaltuoju laikotarpiu tamsiu paros metu namuose užtraukite užuolaidas, taip pat įsigykite tinkamus sandarius dvigubus langus.

Jokiu būdu nereikia užuo­laidomis uždengti radi­a­torių, nes tuomet šilto oro srautas cirkuli­uoja šaltu lango pavirši­umi, mažiau šilto oro patenka į kam­barį, o šilu­mos nuos­to­liai per lan­gus padidėja iki 40 %. Pačių langų pakeiti­mas san­dari­ais, yra paskaiči­uota, atsiperka per 4,5 metų, o sutaupoma dau­giau nei 5 % išlaidų šilumai.

25. Įsitikinkite, ar namų langai, židiniai, plyšiai tarp durų, sienų sujungimai yra sandarūs. 

Tin­ka­mai apšildžius būstą gal­ima sutaupyti apie 50 pro­centų šildymo kainos. Yra paskaiči­uota, kad apie 140 Lt mūsų šilumai skirtų išlaidų iške­li­auja pro plyšius sienose ir lan­gu­ose į niekur…

26. Pirkite bilietus internetu. Jei įmanoma, nespausdinkite jų ant popieriaus.

Prieš spaus­din­dami bili­etą pagal­vokite, ar jums tikrai to reikia. Vienas europi­etis per mėnesį vidu­tiniškai sunau­doja apie 20 kg popieri­aus, tad šį skaičių tikrai gal­ima sumažinti. Stenkitės visus mokėjimus atlikti inter­netu, taip sutaupysite ir savo laiko, nereiks laukti eilėse.

27. Sveikinimus, linkėjimus ar kvietimus siųskite elektroniniame formate.

Elek­tron­iniu for­matu siunči­ami sveikin­i­mai taupo jūsų laiką, reikalauja mažiau išlaidų, tau­soja aplinką, kadangi nėra nau­do­ja­mas popierius ir yra pato­gus būdas.

28. Pirkite gyvas Kalėdų eglutes, kurias galima pasodinti.

Grąžinkite tai, kas prik­lauso gam­tai ir gyvas Kalėdų eglutes po švenčių vėl pasodinkite — padarysite gerą darbą!

 

ATSISIŲSTI EKO REKOMENDACIJAS WWF formate:

1. Pasirinkite mažesnį spausdinamo teksto raidžių dydį.

2. Nespausdinkite paveikslėlių tamsiu fonu.

3. Popierių išmeskite tik į jam skirtus konteinerius.

4. Inicijuokite kūrybišką antrinių žaliavų panaudojimą darbovietėje (mokykloje).

5. Naudokite perdirbtą popierių.

6. Naudokite elektrą taupančias, diodines lemputes. Sistemingai valykite šviestuvus.

7. Vietose, kur reikalinga kryptinė šviesa, naudokite reflektorines lemputes (skaitymo, rankdarbių vietos).

8. Pasirūpinkite rūšiavimo konteineriais darbovietės (mokyklos) teritorijoje.

9. Užuot pirkus vandenį plastikiniuose buteliuose, gerkite vandenį iš čiaupo.

10. Geriamam vandeniui rinkitės daugkartines gertuves.

11. Kiekvieną kartą įsitikinkite, ar vandens čiaupas yra sandariai užsuktas.

12. Patikrinkite ar vandens maišytuvai turi aeratorius (aeratorius sumaišo vandenį su oru). Taip galima sutaupyti iki 50 proc. vandens.

13. Esant galimybei, įrenkite į rankos judesį reaguojančius vandens maišytuvus.

14. Nuolat sekite ir palyginkite (pvz. su praėjusiais metais) sunaudojamos energijos kiekį, ne kainą.

15. Už radiatorių įrenkite šilumą atspindinčius ekranus.

16. Saulėtomis dienomis atidarykite žaliuzes ir pasinaudokite natūralia saulės energija. Naktį užuolaidas ar žaliuzes užtraukite.

17. Patikrinkite, ar visi langai ir lauko durys yra sandarūs.

18. Pasirūpinkite, kad langai rūsiuose būtų uždengti šilumą atspindinčiais termoizoliacijos lakštais.

19. Šaltuoju metų sezonu patalpas rekomenduojama vėdinti trumpai — atidarant kelis langus ir sukuriant skersvėjį, nei nuolat laikyti vieną pravirą langą.

20. Vietoje vienkartinių servėtėlių bei popierinių rankšluoščių, biure, kelionėse bei namie pasirink medžiaginius rankšluostėlius.

Medži­aginiai rankšlu­ostėliai yra draugiški aplinkai, žen­kliai taupo Jūsų
pini­gus, gali būti nau­do­jami daugelį kartų, geriau sug­e­ria drėgmę bei
nuvalo nešvarumus.

21. Naudodamiesi kompiuteriu, įjunkite energijos taupymo funkcijas, venkite budėjimo režimo, naudokitės nešiojamuoju kompiuteriu.

Taip galite sutaupyti apie 20 procentų elektros energijos. Kom­pi­u­te­rio budėjimo reži­mas sudaro 3 % metinio elek­tros energi­jos sunau­do­jimo, per mėnesį nebus išmesta į atmos­ferą 1,123 kg CO2. Per 10 min­učių darbo per­trauką išjunkite mon­i­torių, 30 min. – išjunkite kom­pi­uterį. Taip sumažin­site CO2 emisi­jas 8,723 kg kas mėnesį.

22. Pasinaudoję kopijavimo aparatu, įjunkite jį budėjimo arba energijos taupymo režimu. 

Vienas įjung­tas ir nenau­do­ja­mas kopi­jav­imo aparatas nau­doja nuo 2 iki 6 vatų elek­tros energijos.Įjungtas per naktį kopi­juok­lis sunau­doja tiek energi­jos, kiek jos užtektų padaryti 1500 kopijų.

23. Biuras be popieriaus – jei įmanoma, spausdinimą ant popieriaus pakeiskite elektroninėmis laikmenomis.

Spausdinkite tik tai, kas būtina. Spausdinkite ant abiejų lapo pusių. Pagrind­inės biuro atliekos yra popieri­aus atliekos. Vienas europi­etis per mėnesį vidu­tiniškai sunau­doja apie 20 kg popieri­aus, viena tona popieri­aus išsaugo apie 17 didelių medžių! Prieš spaus­din­dami doku­mentą ar elek­tron­inį laišką pagal­vokite, ar tai būtina, geriau nau­dok­itės doku­mento peržiūros funkcija.

24. Papildykite spausdinimo kasetes.

Rašalinis spausdintuvas sunaudoja daug mažiau elektros energijos negu lazerinis. Panau­do­tos ir išmeta­mos spaus­din­imo kasetės virsta atlieka, todėl nepirk­dami naujų ne tik taupote, bet ir tau­so­jate aplinką.

25. Naudokite rašymo priemones, kurias galima papildyti.

Nenaudokite vienkartinių rašiklių. Rašymo priemonės daž­ni­au­siai yra gam­i­namos iš plas­tiko, kuris gam­i­na­mas iš plas­tiko.  Nemokėkite papil­do­mai, o tiesiog pakeiskite rašik­lio “širdelę”.

26. Reikalaukite, kad visos sąskaitos jums būtų siunčiamos elektroniniu formatu.

Per mėnesį vidu­tiniškai sunau­do­jate apie 20 kg popieri­aus, o vienos tonos popieri­aus gamy­bai reikia apie 17 didelių medžių! Sąskaitos elek­tron­iniu for­matu ne tik tau­soja gamtą, yra ne taip leng­vai pameta­mos, bet ir taupo jūsų pačių laiką.

27. Rūšiuokite atliekas: popierius, plastikas, stiklas, metalas ir organinės atliekos metamos atskirai.

Rūši­uo­jant atliekas, gal­ima mažinti į sąvar­tynus patenkančių atliekų kiek­ius ir taupyti gam­tinius bei ener­ge­tinius ištek­lius. Pas­tatykite atski­ras šiukšlių dėžes popieriui, plas­tikui, stik­lui ir kit­oms atliekoms.

Atsisiųskite rūšiavimo ABC:

28. Sveikinimus, linkėjimus ar kvietimus siųskite elektroniniame formate.

 
ATSISIŲSTI EKO REKOMENDACIJAS WWF formate:

1. Nepersivalgykite, subalansuokite mitybą. Dažniau rinkitės vegetarišką, Jūsų regione pagamintą, sezoninį maistą.
Visų pirma, raciona­liau val­gy­dami sutaupysite. Taip pat — trans­portuo­jant pro­duk­tus lėk­tu­vais iš vieno žemės kam­pe­lio į kitą CO2 emisijų būna maž­daug 1 700 kartų dau­giau negu per­vežant juos sunkvežimiu 50 km. ribose. Val­gykite daug daržovių ne tik dėl to, kad sveika, bet mėsos gamyba reikli tiek CO2, tiek metano išskyrimu, be to, sunau­do­jama labai daug vandens.

2. Susiplanuokite valgiaraštį -> apsipirkinėkite pagal sąrašą – sutaupykite 40% išlaidų ir 150 kg maisto atliekų per metus.
Tyrimų duomenimis, plan­uo­dami pirkinių sąrašus galite sutaupyti 40% išlaidų. Apsiperkant pagal sąrašą paprasčiau plan­uo­tis prekes, neprisiperkama nereikalingų „skanėstų“, lengviau kontroliuoti/keisti mity­bos įpročius/ką ir kiek val­gai. Apsiperkant pagal susidarytą meniu išven­giama iki 150 kg. maisto atliekų per metus vienam žmogui.

3. Pirkite lietuviškus/vietinius maisto produktus.
Vietiniai pro­duk­tai retai nusilei­džia kokybe. Atvež­tiniai maisto pro­duk­tai jau yra neekologiški vien todėl, kad juos trans­portuo­jant suvar­to­jama dau­gybė degalų, o apsaugant – daug chemijos.
Perkant vietinius pro­duk­tus išven­giama „maisto mylių“ susidarymo, kurios vidu­tiniškai sudaro 4000 km. T.y. ats­tu­mas kurį vidu­tiniškai, mais­tas nuke­li­auja kiekvieną kartą, prieš pasiek­damas vartotoją.

4. Pirkite iš pažįstamų, patikimų, rekomenduotų ūkininkų, kurių produkcija esate tikri.
Jei netu­rite pažįs­tamų – susi­pažinkite, jau geriau vieną kartą apsi­lankyti pas ūkininką negu kiekvieną kartą spėli­oti ką perki.

5. Rinkitės natūralius (grynus), kuo mažiau perdirbtus maisto produktus.
Pus­gaminiai — neekologiški, nes jų ruošimui suvar­tota nemažai energi­jos ir van­dens; jų maistinė vertė daž­ni­au­siai yra abejotina – nere­tai jų sudė­tyje yra chem­i­nių medži­agų pratęsiančių jų galio­jimą, tačiau keliančių riziką susirgti įvairi­omis ligomis.

6. Atsisakykite „junk food‘o“ (greito maisto), pusgaminių.
Atsisak­ius tokio nesveiko maisto išvengsite blo­gojo cho­les­tero­lio, mažės grėsmė susirgti širdies ir krau­jagys­lių sis­te­mos ligomis.  Svarbu stengtis for­muoti sveikus mity­bos įgūdžius vaikams – su „šalmš­ta­maisčiu“ sie­ja­mas hiper­ak­tyvu­mas, nesug­e­bėji­mas susikaupti, antsvoris.

7. Pavadinimai