1. Van­duo iš čiaupo taupo pinigus

„Tai, ko mums reikia, arba nieko nekain­uoja, arba labai pigiai: prigimtis reikalauja tik duonos ir van­dens.“ –  Seneka

Per pas­taru­o­sius du dešimt­mečius buteliu­ose par­duo­damas van­duo tapo labi­au­siai augančia gėrimų kat­e­gorija pasaulyje. Mitas, kad van­duo buteliu­ose yra koky­biškes­nis, yra tik apsukrių ver­slininkų perša­mas mintis.

Ar žinote, kad beveik 40% plas­tikini­u­ose buteliuku­ose esančio van­dens atsir­ado ne iš kur kitur, o kiekvieno mūsų namu­ose esančio čiaupo. JAV atlik­tos apklau­sos metu buvo nus­tatyta, kad dau­guma žmonių negalėjo atskirti, ar geria van­denį iš buteliuko, ar iš čiaupo.

Paskaiči­uokime: pirk­dami van­denį plas­tikini­u­ose buteliu­ose ir išger­dami po rekomen­duo­ja­mus du litrus per dieną, metų pabaigoje vien tik už van­denį plas­tikini­u­ose buteliu­ose sumokėsime nuo šimto iki tūk­stančio eurų (pigiau­sio 0,15 eur iki bran­giau­sio 2 eur van­dens kainos už litrą). Šal­yse, tur­inčiose geros koky­bės van­den­tiekio van­denį, tiesiog nev­erta mesti pinigų kaip į balą.

2. Van­de­niu iš čiaupo mėgau­jasi laimin­giausių šalių gyventojai

Nors pasaulyje mažėja geri­amojo van­dens, o van­dens par­davi­mai plas­tikini­u­ose buteliu­ose auga kiekvien­ais metais, vis dar yra šalių, kurių gyven­to­jai gali mėgautis švariu van­de­niu iš čiaupo. Tai Švedija, Danija, Norvegija.

Pavyzdžiui, vienoje iš laimin­giausių šalių, Dani­joje paprašius geri­amojo van­dens, jums bus įpil­tas van­duo iš čiaupo, nebent jūs spe­cialiai paprašy­tumėte kitokio. Suomija taip pat didži­uo­jasi ne tik unikalia gamta, bet ir švariu van­de­niu iš čiaupo.

Tarp šalių,  gal­inčių pasi­girti koky­bišku cen­tral­izuo­tai tieki­amu van­de­niu yra ir Lietuva. Didžio­joje Lietu­vos ter­i­tori­joje tiekia­mas geriamas van­duo yra išskirt­inės kokybės.

3. Ger­dami van­denį iš čiaupo, maži­name cukraus suvartojimą

Jei su sav­imi visuomet turė­tume ger­tuvę su van­de­niu, žen­kliai sumažin­tume dienos suvar­to­jamo cukraus kiekį. Van­denyje yra gausybė žmogui reikalingų mikroele­mentų ir nė vienos kilo­kalori­jos.

Preky­bos cen­tru­ose ste­bina gausus gaiviųjų gėrimų pasirinki­mas, tačiau didelė dalis šių gėrimų savo sudė­tyje turi cukraus. Gaivieji gėri­mai neturi jokios maistinės vertės, juose nėra vit­a­m­inų ar kitų orga­niz­mui reikalingų medži­agų. Ger­dami tok­ius gėrimus negau­nate naud­ingų medži­agų, o tik papil­domų kalorijų ir cukraus.

Įdomu: prancūzai pasaulyje užima antrą vietą (po italų) pagal išge­ri­amo van­dens kiekį. Žino­vai tvirtina, kad tai – viena prancūzių lieknumo paslapčių.

4. Van­duo iš čiaupo — visuomet po ranka

Gerti dau­giau van­dens padės įpro­tis visuomet neši­o­tis koky­bišką daugkart­inę ger­tuvę. Tokią ger­tuvę patogu prip­ildyti ir darbe, ir mokyk­loje, ir namu­ose ar kelionėje.

Nus­prendę gerti dau­giau van­dens, papil­domą van­dens kiekį į dienos racioną įtraukite palaip­sniui. Iš pradžių, kas­dien išgerkite nors po pusę stik­linės geri­amo van­dens dau­giau. Pabandykite vieną iš įprastų kavos ar arbatos puodelių pakeisti vandeniu.

• Vaikams vietoje saldžių limon­adų siū­lykite atsi­gaiv­inti van­de­niu, į mokyklą įdėkite ger­tuvę, kurią jie prisip­ildys per­traukų metu.
• Visuomet su sav­imi turėkite daugkart­inę ger­tuvę van­de­niui. Į koky­biškas daugkartines ger­tuves pilkite nesald­intą geri­amąjį van­denį – tik tuomet ger­tuvė tar­naus ilgai.
• Van­dens stik­linę pasidėkite prie lovos, tai sumažins jūsų dehidrataciją. –≥ Kav­inėse ar restoran­u­ose prašykite nemokamo van­dens iš čiaupo.

5. Jei geri­ate van­denį iš čiaupo — maži­name plas­tiko kiekį ir taršą

Vien tik Europoje išmetama 30 mil­i­jonų plas­tikinių butelių, kiekvieną dieną! Plas­tikas suyra maži­au­siai tik per 500 metų, todėl esant gal­imy­bei sumažinkime plas­tikinių butelių pirkimą, stenkitės nepirkti nedidelės tal­pos plas­tik­inės taros, nau­dokime daugkar­tinio nau­do­jimo tarą.

Apskaiči­uota, kad vienas europi­etis per metus sunau­doja maž­daug 100 kilo­gramų plas­tiko. Manoma, kad po penkerių metų šis skaičius pasieks 140 kilogramų.

Plas­tikiniai buteliai per metus virsta 1,5 mlrd. tonų šiukšlėmių. Negana to, jiems pagam­inti reikia apie 188 mln. litrų žali­av­inės naftos per metus, o dau­giau nei 80 proc. butelių neperdirbami, vad­i­nasi, atsiduria sąvar­tyn­u­ose, gam­toje ar vandenynuose.

Šie nedideli elgsenos pokyčiai neturės didelės įtakos Tavo gyven­imo koky­bei, o poveikis aplinkai bus milžiniškas!