Kaip šuo gali pagerinti tavo gyvenimo kokybę
Veikiausiai kiekvieno mūsų gyvenime buvo mylimas gyvūnėlis: šuo ar katytė, triušis ar žiurkėnas. Vieni gyvūnais rūpinosi tik vaikystėje, kiti gyvūnus augina visą gyvenimą ir neįsivaizduoja, kad galėtų būti kitaip. Ir tai, pasak specialistų, yra puiku, mat gyvūnai gali teikti ne tik džiaugsmo ar tapti tikrais šeimos nariais, bet ir pagerinti mūsų sveikatą.
Šuo gydo — bendravimas su gyvūnu pagerina fizinę ir emocinę žmogaus būklę.
Remiantis įvairiais tyrimais nustatyta, kad aktyvus bendravimas su šunimi skatina smegenų veiklą ir kelia stiprius emocinius išgyvenimus. Žmonės, kurie turi šunis, yra fiziškai aktyvesni ir rečiau turi viršsvorį. Labiausiai paplitusi gyvūnų terapijos sritis — gydymas šunimis. Ji dar vadinama kanisterapija arba dogoterapija. Šuo –protingiausias, emocionaliausias ir labiausiai linkęs bendrauti iš visų naminių gyvūnų, todės akivaizdu, kad ši gydymo gyvūnais rūšis paplitusi labiausiai. Gyvūnai sugeba pajusti įvairias sveikatos grėsmes, padeda greičiau atsistatyti po chirurginių operacijų.
Šuo gali padėti nekalbiems ir nesocializuotiems vaikams, kaip ir uždariems nelinkusiems bendrauti suaugusiems žmonėms. Šuns draugijoje jie tampa atviresni, daugiau kalba, lengviau parodo savo emocijas, lengviau randa kontaktą su aplinkiniais.
Jei nori patirti besąlygišką meilę.
Šiuo metu gyvūnų prieglaudose labiausiai trūksta maisto, vaistų, apklotų, jūsų aukų, bet svarbiausia – draugystės. Gyvūnai diena iš dienos laukia ne tik, kad juos pašertų, bet ilgisi nuoširdaus žmogaus dėmesio ir šilumos. Darbai kuriuos atlieka savanoriai yra patys įvairiausi — nuo gyvūnų vedžiojimo iki fotografavimo ar darbo kompiuteriu. Savanorystė gyvūnų prieglaudose — tai ne tik pagalba gyvūnams, bet puikus sveikatos užtaisas visai šeimai.
Šuo vaikui — ką reikia žinoti prieš įsigyjant.
Dažnoje šeimoje, auginančioje mažus vaikus, ateina laikas, kai vaikas paprašo nupirkti ne sesutę ar broliuką, bet šuniuką. Manoma, kad žmogaus požiūris į šunis susiformuoja 6–13 gyvenimo metais, o tai reiškia, kad šuo gali būti labai naudingas, jei namuose yra nedidelių vaikų. Šuo dažnai atsiduria šeimos dėmesio centre, ir vaikas išmoksta ne tik pats gauti dėmesio, bet ir rodyti jį kitam, rūpintis gyvūnu, mokosi pasiaukojimo.
Norint įsitikinti, ar vaikas galės ir sugebės pasirūpinti naujuoju draugu, galima parepetuoti šuniuko vedžiojimą — vaiką pažadinkite anksti ryte, pasiūlykite išeiti į lauką ir ten pabūti mažiausiai dešimt minučių. Jei troškimas laikyti augintinį tebuvo įnoris, greičiausiai po tokio išbandymo jo įsigijimas bus atidėtas ateičiai.
Tiesa tokia, jog dažnai vaikams pirkdami naminius gyvūnus tėvai juos įsigyja ir sau. Daugybė pareigų tenka suaugusiems, nes keturkojus reikia maudyti, dresuoti, vedžioti, skiepyti bei atsakingai rūpintis augintiniu ir tuomet kai jis serga ir sensta.
Šuo pagyvenusiam žmogui.
Šuo namuose yra puikus „vaistas“ nuo daugeliui vyresnių žmonių būdingo nejudraus gyvenimo būdo. Pasivaikščiojimai su šunimi sumažina širdies ir kraujagyslių ligų (miokardo infarkto ir kitų) riziką. Šuo bent dalinai kompensuoja bendravimo trūkumą, padidina šeimininko savivertę, sustiprina pasitikėjimą savimi, sumažina baimes. Žaidimai su šunimi mobilizuoja judėjimo aparatą, vysto motorines funkcijas, taip pat sumažina psichologinę įtampą. Šuns (kaip ir katės) seilėse yra fermento lizocimo, kuris naikina kenksmingus mikroorganizmus.
Prieš perkant šunį atsakyk į šiuos 5 klausimus:
1. Ar visi šeimos nariai pritaria šiai idėjai?
2. Ar Tavo gyvenamoji vieta tinka išsirinktai šuns veislei?
3. Ar gali gyvūnui suteikti tinkamas gyvenimo sąlygas?
4. Ar turėsi kam palikti šuniuką, kai negalėsi juo pasirūpinti ilgesnį laiką — išvažiuosi į kelionę, susirgsi?
5. Ar esi pasiryžęs kiekvieną ryta ir vakarą, per lietų ar darganą šuniuką išvesti pasivaikščioti?
Pagrindinės šuns laikymo namuose taisyklės.
Šuo turi turėti savo pastovią vietą (guolį), savo dubenėlį ėdalui ir vandeniui, savo šepečius ir šukas. Pastebėta, kad guolis (nedidelė patalpa arba kampelis su užuolaidėle) yra reikalingas kiekvienam šuniui. Guolis – tai vieta, kur šuo gali pasislėpti ir išsaugoti savo “aš”, galų gale tiesiog pasitraukti nuo šeimininko ir pailsėti. Turėk omenyje, kad guolyje negalima šuns bausti. Dažnai šuo atlieka šeimos nario vaidmenį, tačiau negalima perdėtai sužmoginti jo, maitinti nuo stalo, leisti gulėti ant sofos, graužti kas papuolė.
Inventorius šuniui laikyti.
Laikant šunį, reikia turėti jo priežiūrai reikalingą inventorių:
• antkaklio dirželį. Antkaklis turi būti stiprus (odos, odos pakaitalų ar brezento).
• antsnukį. Žiemą rekomenduojamas odinis antsnukis, o vasarą — metalinis.
• ilgą ir trumpą pavadėlius. Trumpas odinis ar brezentinis pavadėlis — nuo 1 metro iki pusantro, naudojamas vedant šunį greta. Viename pavadėlio gale turi būti užraktas prisegti prie antkaklio, o kitame gale — kilpa rankai įkišti. Ilgas pavadėlis naudojamas dresuojant šunį, ypač pradiniame etape.
»Ką pasakytų šuo, jei galėtų prabilti?«
• Mano gyvenimas trunka 10–15 metų, kiekviena akimirka praleista su Tavimi man didelis džiaugsmas.
• Kalbėk su manimi daugiau. Net jeigu aš nesuprantu Tavo kalbos, aš suprantu Tavo intonaciją.
• Tu turi savo mylimą darbą, šeimą, draugus, pomėgius, o aš — Tave.
• Pagirk mane dažniau.
• Duok man laiko suprasti ko nori Tu.
• Nepyk ant manęs ilgai ir nebausk griežtai.
• Skirk man laiko. Atmink, kad pasivaikščiojimai su Tavimi lauke — geriausia mano dienos dalis.
• Mylėk ir rūpinkis manimi net senatvėje.