Medus: kaip išsirinkti tinkamą?
Medus turi begalę gydomųjų savybių. Specialistai rekomenduoja medų vartoti ne tik tada, kai sergame, bet ir tuomet kai esame sveiki, t.y. profilaktiškai.
Medų žmonės atrado ir pamėgo prieš tūkstančius metų, pavyzdžiui, senovės Egitpte medus buvo naudojamas, kaip pinigas, vokiečiai medumi paskanindavo užpiltines, o Amerikos indėnai meduje konservavo surinktus vaisius ir vaistažoles, juo gydė žaizdas.
Medų vartoti labai naudinga, nes jame yra žmogaus organizmui reikalingų mineralinių medžiagų: geležies, kalio, kalcio, magnio, natrio, vitaminų. Be to, medus pasižymi ir antibakterinėmis savybėmis. Jis yra vartojamas viršutinių kvėpavimo takų uždegimo (laringito, faringito, sinusito, tracheito, ūmaus bronchito) atvejais kaip antibakterinė ir kosulį mažinanti priemonė. Meduje esanti gliukozė gerina širdies veiklą, skatina medžiagų apykaitos procesus bei padeda neutralizuoti nuodingąsias medžiagas.
Sveikatai stiprinti ir profilaktiškai rekomenduojama rinktis tik natūralų, kokybišką medų. Jis turi būti reikiamos konsistencijos, gero skonio, be pašalinių kvapų. Vakare išgerta arbata su medumigerina miegą, ypač tinka vartoti jautriems asmenims nemigos metu.
Kokį medų rinktis?
Liepų medus – šviesiai geltonas, kartais gelsvai žalsvas, malonaus liepų žiedų kvapo. Tinka gydyti peršalimo ligas, malšina kosulį, skatina prakaitavimą.
Grikių medus – tamsiai geltonas ar rudas, aštraus specifinio skonio ir kvapo. Jis turi daug geležies ir baltymų. Itin rekomenduojamas vyrams ir visiems, turintiems širdies problemų, nes neleidžia kalkėti kraujagyslėms.
Aviečių medus – nuo šviesiai geltono su žalsvu atspalviu iki tamsaus kaip smala, susikristalizavęs darosi labai šviesus su pilkšvu ar melsvu atspalviu, kristalizuojasi smulkiai, malonaus aviečių kvapo. Tinka peršalimo ligoms gydyti, malšina kosulį, galima vartoti profilaktiškai.
Obelų medus padeda virškinimo sistemai.
Pievų medus yra poliflorinis, t. y. surinktas iš daugelio augalų žiedų, malonaus skonio, geltonas arba gelsvai rusvos spalvos. Jame yra daug aromatinių medžiagų, nemažai B grupės ir C vitaminų. Jis vertingas nusilpusiems žmonėms ir peršalimo ligoms gydyti.
Miško medus – dažniausiai tamsus (priklauso nuo miško augalų), turi daug mineralinių medžiagų, kalio ir natrio druskų. Labai naudingas žmogaus organizmui.
Rapsų medus liaudies medicinoje mažiau priimtinas. Be veikliųjų medžiagų, rapsuose yra ir aliejaus, todėl šį medų labai mėgsta pirtininkai.
Per dieną rekomenduojama 1–6 šaukšteliai medaus.
Sveikatai stiprinti, ir jai išsaugoti, ir kaip papildo medaus reikia labai nedaug. Suaugęs žmogus per dieną gali suvalgyti 60–90 gramų (1 šaukštelis — 10 g) šiųmečio medaus. Rekomenduojama gryną medų ištirpinti šiltame virintame vandenyje arba vaistažolių arbatoje (medų dėti į šiltą arbatą). Ištirpintas medus geriau įsisavinamas. Po 1–2 mėnesių daryk pertrauką.
Rekomenduojama valgyti su koriu.
Bitininkai sako, kad geriausias medus su koriu – jis išsaugo visas gydomąsias savybes. Be to, vaške vitamino A (karotino) yra daugiau nei morkose. Kramtant medaus korį, vitaminas pasisavinamas per burnos gleivinę. Prarytas gabalėlis vaško slopina kenksmingas virškinamojo trakto medžiagas. Seilės tirpina aktyviąsias vaško medžiagas, kurios palankiai veikia dantis. Korį reikia čiulpti ir kramtyti. Kai medų iščiulpiame, korį reikia išspjauti.
Kaip pažinti tikrai vertingą medų?
Tinkamai bitininkų paruoštas medus po maždaug 23 savaičių kristalizuojasi. Medų sutvirtina biologinė medžiaga – gliukozės kristalai. Kristalizacija – vienas medaus kokybės rodiklių. O jei tame meduje dar yra baltų taškelių ar marmurą primenančių juostų, sakoma, kad tai – medus su grietinėlės puta (gliukozė). Jei tokios „grietinės“ labai daug, vadinasi, toks medus labai vertingas.