Paauglių vasaros stovykla „Galia veikti“
2021.08.30
Būrys jaunuolių brenda Dubysos brasta, leisdami upės srovei tirpdyti molyje įspaustus skaudžius prisiminimus. Išlipę į krantą visi jaučia palengvėjimą ir dėkoja už kartu praleistas dienas. Tai šios vasaros prisiminimas, kai Padubysio slėnyje susitiko 11 – 15 m. paauglių grupė ir savaitę laiko leido kartu, kad įsigilintų į savo jausmus bei atrastų draugišką aplinkai elgesį.
Su stovyklautojais dirbusi psichologė Rūta Vitienė pastebi, kad gamta bei specialios patyriminės veiklos pastebimai padėjo paaugliams įgyti tikėjimo savo jėgomis, pajusti ramybę bei darną su savimi pačiu. Paauglius namo parsivežti atvykę artimieji jau po savaitės stovykloje pamatė nurimusius vaikų veidus.
„Iš tiesų, dabar vaikuose galima pastebėti uždarumą, emocingą elgesį ir stiprų jautrumą. Tačiau žaviuosi šia karta, – jie ieško atsakymų ir juos tikrai atras. Labiausiai paaugliai atsivėrė grupėse, kur skatinome bendraamžių tarpusavio bendrystę ir mainus. Tai jiems padėjo sustiprinti pasitikėjimą savimi.” – patirtimi apie darbą su paaugliais dalinosi R. Vitienė.
„Buvo gera nejausti skubėjimo ir lengva būti be jokio ekrano – tai pačių vaikų žodžiai. Galime stebėtis, tačiau atsiplėšimas nuo lydėjusios rutinos ir buvimas gamtoje paaugliams leido nurimti ir atrasti draugystę ne tik su kitais stovyklautojais, bet ir pačiu savimi. To pasiekti labai padėjo lauko veiklos. Jos sutelkė pojūčius ir leido susigrąžinti pusiausvyrą.” – apie programą, pritaikytą paaugliams pasakoja R. Vitienė.
Stovyklos pabaigoje ji skaito vaikų rašytus pažadus, ką jie darys kitaip, grįžę namo: „surinksiu iš miško šiukšles”, „taupysiu pinigus dviračiui”, „daugiau sportuosiu”, „pasižadu pasitikėti savo jėgomis”, „daugiau kalbėsiu apie jausmus”, „mažiau būsiu namuose”. Paskutiniai vaikų žodžiai leidžia tikėti, jog pavargusiai kokono kartai tereikia mūsų palaikymo ir ji sugebės aktyviai veikti, sprendžiant ateities iššūkius.
Tekstas parengtas organizacijos VšĮ “Rūpi” iniciatyva, kuri įgyvendina aplinkos tausojimo veiklas. Šiemet ji ypatingą dėmesį sutelkė į paauglystę išgyvenančius vaikus, patiriančius pandemijos sukeltus sunkumus. VšĮ “Rūpi” sudarė galimybes 11 – 15 m. paaugliams dalyvauti ekologinio ugdymo stovykloje ir sutelkė komandą, padėjusią įgyvendinti specialiai parengtą programą.
Žodžių junginys „GALIA VEIKTI“ mums išties brangus. Dar sausį tik apsikeitėme mintimis, jog būtų labai gera surengti stovyklą, balandį apžiūrėjome stovyklavietę, o rugpjūtį susitikome jau STOVYKLOJE
Didžiuojamės ir džiaugiamės tuo, ką sukūrėme. BET! Viso to nebūtų galima vadinti stebuklu, jei ne šie žmonės…Tariame didelį ir nuoširdų AČIŪ:
- VŠĮ „Rūpi“, kurie šiai ekoaktyvinančiai ir įgalinančiai stovyklai suteikė finansinį pamatą bei davė begalę vertingų patarimų.
- Žanui Talandžiui ir jo šeimai, kad mus įsileido į nuostabų gamtos kampelį ir padėjo pačiose netikėčiausiose situacijose.
- Padubysio bendruomenės pirmininkei Eglei ir jos komandai – Sandrai ir Ingai už gardžiausius pietus, šilumą ir, nepamirškime, paskolintą žoliapjovę.
- Savanorėms Aistei ir Ugnei už įdėtas jėgas palaikant stovykloje tvarką, paaukotą miegą, pamaitintus vaikus ir begalinį palaikymą.
- Mantui už savigynos užsiėmimą ir žibančias vaikų akis bei pagalbą visur ir visada „kur nepasiekiam ar nepajėgiam“.
- Andriui Magomedovui su kolektyvu už jaukiausią stovyklos atidarymą ir jautrų muzikos ir savęs pajautimą.
- Lietuvos Jaunimo Ramuva už nerealius žaidimus bei juoko dozę pievoje ir pakviestą ramybę ir susikaupimą prie laužo.
- Jogailei Zairytei už įdomų laiką, suteiktą progą susimąstyti ir natūraliai išgautas spalvas
- Vidmantei ir Silvijai už gerą nuotaiką, šypsenas ir sukurtą flashmob’ą
- Konstancija Kerbedytė-Sabaliauskienė už vaikų priėmimą, jų zeniškų minčių apjungimą ir jausmų įkūnijimą dainoje.
- Eglė Ruškutė-Klimavičienė už vaikų supratimo praplėtimą ir paukščiukų pažinimą.
- Elonas Pokanevič už paprastumą, tikrumą, gražų pasidalinimą ir, žinoma, muziką.
- Draugams.lt su Marius Klimavičius priešakyje už sukurtą nerealų, o svarbiausia – originalų žaidimą vaikams! Tavo lankstumas, prisitaikymas prie erdvės bei žmonių ir idėjos – neįkainojamos
aromama už „meilės sau“ dovanėles atvykusiems svečiams -savanoriams.
Daiva Ambrozė ir Linen Wedding Dress už padovanotą lino medžiagą daugkartinio naudojimo maišelių gamybai.
Galiausiai – ačiū dalyviams ir jų tėveliams už tikėjimą, pasitikėjimą ir draugišką santykį. Dėkingumo pilnomis širdimis Jums ir visos kiekvienai,
Rūta, Vaida, Lina, Karina – o kitaip – GALIA VEIKTI.
